Minėjai, jog dažnas Tavo kabineto svečias yra MOTERIS, praradusi lytinį potraukį, bet kokios yra pagrindinės to priežastys? Ar būtent moteris ir yra tas „kaltas“ asmuo poroje?
Gaila, bet tikrai dažnai susiduriu su heteroseksualiuose santykiuose esančiomis moterimis, kurios kreipiasi į mane dėl sumažėjusio ar visai dingusio lytinio potraukio. Klientės su baime manęs klausia, ar tai, kas su jomis vyksta, yra normalu, o gal kaip tik jų partneris tas, kuris yra nenormalus? „Normalumo“ ir „nenormalumo“ sąvokų savo darbe vengiu labiausiai. Seksualumas yra itin subjektyvus reiškinys, mūsų potraukiai gali pasikeisti tiek bėgant metams, tiek diena iš dienos, priklausomai nuo partnerių, vidinių ar išorinių stresorių, nuotaikos ir dar eilės veiksnių. Dingusi aistra gali būti susijusi tiek su medicininiais, tiek asmeniniais ar santykių faktoriais. Medicininės priežastys gali būti tokios kaip sutrikusi skydliaukės funkcija, inkstų sutrikimai, diabetas, įvairių rūšių vėžiniai susirgimai ar ligos, kurios sukelia chroniškus skausmus, kai kurie medikamentai taip pat gali paveikti seksualinį gyvenimą. Labai smarkiai su seksualinio gyvenimo iššūkiais susiję ir psichikos sveikatos sunkumai. Visgi, jei fizinė ir emocinė sveikata gera, būtų prasminga atsigręžti į romantinius santykius. Gana dažnai moteris į mano kabinetą atsineša įsivaizdavimą, kaip dažnai seksu užsiimti yra normalu, jos pačios ir jos partnerio įsivaizdavimai sutampa ne visada. Tokie įsivaizdavimai retai sutampa su tikrais seksualiniais poreikiais. Paprastai tai įsitikinimai, suformuoti kultūros, žiniasklaidos ar pornografijos. Kriterijai seksualiniame gyvenime varžo, jie neleidžia atrasti tikrosios savo seksualumo išraiškos, todėl ir atsakymo į klausimą, kiek kartų mylėtis per savaitę yra normalu, o kiek jau nebe, nėra.